Įvykusios parodos

Leono Striogos paroda „Šviesos lauke“

2015 07 09–09 05

„Esu laimingas žmogus“, – sako Leonas Strioga. Tai nereiškia, kad jis visada giedras ir linksmas, o savo kūryba teigia vien gėrį ir džiaugsmą. Strioga laimingas, nes pažino pasaulio ir žmogaus įvairialypę prigimtį, jo nebetrikdo šių laikų reliatyvizmas, jam aiški gėrį ir blogį skirianti riba. Ištobulinta skulptūros kalba šiuo žinojimu ir iš jo kylančia vidine harmonija jis dalijasi su kitais.
Paroda „Kolekcininko kabinetas“

2015 11 12 – 2016 02 27

Nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. vasario 27 d. Bažnytinio paveldo muziejuje veikė paroda „Kolekcininko kabinetas“, kurioje pristatyta kunigo Pranciškaus Tičkovskio kolekcija iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių ir Akmenynės bažnyčios.
Susimąstęs Kristaus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio

2015 10 08 – 2016 01 30

Kas yra Rūpintojėlis, tikriausiai žino dauguma Lietuvos gyventojų. Vieniems jis tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas, dar kiti teigia, kad jis – pagonių dievas. Neabejotina, kad atsirastų ir nieko nežinančių. Tačiau retas iš mūsų pasakytų, iš kur kilęs šis atvaizdas, kaip, kada ir kur jis susiformavo, ką reiškia sėdinčio susimąsčiusio žmogaus figūra krikščioniškoje dailėje, kaip tikintieji ją suvokė XVI–XIX amžiuje.
Abrozdėliai. Religiniai paveikslėliai iš kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinio

2014 11 20 – 2015 03 14

Pristatomas kun. Mozės Mitkevičiaus religinių paveikslėlių rinkinys nėra pats gausiausias Lietuvoje. Tačiau gana solidus, o vyraujanti XIX a. – XX a. I p. svarbiausių Europos ir Lietuvos paveikslėlių leidėjų produkcija leidžia patirti pagrindines abrozdėlių tradicijos tendencijas – pamaldumo pobūdį, intencijas, ikonografinę panoramą, meninės išraiškos ir puošybos madas, įvairias gamybos technikas. Ir, žinoma, žmogišką šilumą.
Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba

2014 12 18 – 2015 02 07

Parodoje eksponuojami liturginių kūrinių ir antkapių eskizai ir užbaigtų darbų fotografijos. Taip atskleidžiama meninio sumanymo genezė nuo jo užuomazgos iki galutinio įgyvendinimo. Visi eskizai yra iš degto molio. Keramika – viena mėgstamų Sakalausko technikų. Jis yra nulipdęs nemažai įstabaus grožio indų – vazų, dubenų, taurių. Molį pasitelkia ir kurdamas skulptūrinių kompozicijų eskizus, kuriuos vėliau išdega ir paverčia savarankiškais kūriniais. „Mano eskizėliai yra naujo kūrinio užuomazga, – sako dailininkas. – Paskui, kai darau didelį darbą, kažką keičiu, tobulinu. Tačiau tą pradinį variantą labai branginu. Net nedrįstu išdegti, kol darbas nepadarytas, kad kas bloga jam neatsitiktų. Paskiau, kai užbaigtą darbą pasiima užsakovas, eskizą išdegu ir pasidedu po stiklu kaip kokią brangenybę. Dedu juos į didelį stiklinį indą, kur jau guli seniau padarytų darbų eskizai. Labai patogu: indas peršviečiamas, tad kasdien galiu matyti, ką per gyvenimą esu padaręs.“





MUZIEJAUS VEIKLĄ FINANSUOJA

Vilniaus Akivyskupija
 
 

 

Informaciniai rėmėjai

           bernardinai.lt        
             

Rėmėjai

       Domus Maria