Paskaita „Romualdas Jałbrzykowskis: kaip pavyzdingas ganytojas tapo „didžiausiu lietuvių lenkintoju“

2018 m. balandžio 10 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Arūno Streikaus paskaita „Romualdas Jałbrzykowskis: kaip pavyzdingas ganytojas tapo „didžiausiu lietuvių lenkintoju“. Renginys nemokamas, pradžia 17 val. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Vilniaus vyskupo institucija – Lietuvoje pati seniausia ir garbingiausia: be jos, jungiančios Jogailos ir Vytauto valstybę su dabartine ES ir NATO nare, vargiai įsivaizduojama ne tik religinė ar kultūrinė, bet ir politinė bei ekonominė mūsų šalies istorija. Ši institucija – ne beveidis monolitas, o daugiau nei keturių dešimčių tragiškos ir komiškos, herojiškos ir ironiškos istorijos personažų galerija. Keletą iš jų plačiau pristatys paskaitų ciklas „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“. Jame susipažinsime ne vien su daugiau ar mažiau žinomais Vilniaus vyskupais, bet ir – kaip veidrodyje – su juos pristatančiais istorikais...

Paskaitų ciklas organizuojamas tęsiant Liudo Jovaišos knygoje „Vilniaus vyskupai ir jų portretai“ pradėtą pažintį su Vilniaus vyskupijos ganytojais.

Paskutinėje ciklo paskaitoje pristatomas iš smulkių Mazovijos bajorų kilęs vyskupas Romualdas Jałbrzykowskis. Būsimojo Vilniaus vyskupo ganytojiška veikla prasidėjo Seinų vyskupijoje, kur buvo paskirtas vysk. Antano Baranausko kapelionu, o kunigų seminarijoje dėstė įvairias disciplinas, ėjo prokuratoriaus, vicerektoriaus pareigas. Seinų vyskupiją pasidalijus Lenkijos ir Lietuvos valstybėms, Jałbrzykowskiui suteiktas įgaliojimas administruoti lenkiškąją vyskupijos dalį, po kurio laiko ganytojas užėmė ir Lomžos vyskupo sostą. Netikėtai mirus Vilniaus arkivyskupui Jonui Cieplakui, galiausiai tapo ir Vilniaus metropolijos administratoriumi. Įžengęs į vyskupo sostą Romualdas Jałbrzykowskis pagarsėjo kaip vienas aktyviausių administratorių: lankė vyskupijos parapijas, sušaukė arkivyskupijos sinodą ir surengė Eucharistinį kongresą, pastatydino Arkivyskupų rūmus, atliko katedros remontą, popiežiaus karūnomis vainikavo Aušros vartų Dievo Motinos paveikslą, daug dėmesio skyrė visuomeninei veiklai. Deja, paskutiniai sėkmingo vyskupavimo metai buvo itin sunkūs: 1939–1940 m. kilo konfliktai su Lietuvos Respublikos valdžia, 1942–1944 m. prabėgo nacių namų arešte Marijampolėje, o 1945 m. teko priverstinai palikti vyskupo sostą.

Daugiau informacijos: tel. 8 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt