Relikvijos ir relikvijoriai

Parodoje „Relikvijos ir relikvijoriai“ atskleidžiamas trapaus religinės kultūros paveldo grožis, pristatoma nevienareikšmiškai vertinama šventųjų gerbimo praktika, išsklaidomas negatyvus arba abejingas šiandienos požiūris į šimtmečiais plėtotą tradiciją, lėmusią relikvijoms laikyti skirtų relikvijorių formų įvairovę.

Lotynų kalbos žodis „relikvija“ reiškia „liekanas“ arba „palaikus“. Krikščionybėje pamaldumas relikvijoms remiasi tikėjimu mirusiųjų prisikėlimu, nemirtingumo viltimi. Žvelgdami į šventųjų relikvijas krikščionys išpažįsta, kad Viešpats, davęs žmogui mirtingą kūną, pakeis jį kitu, nemirtingu ir garbingu kūnu.

Lietuvos bažnyčiose išsaugota nemažai barokinių relikvijorių. Šie indai kalstyti iš sidabro arba žalvario, dekoruoti brangiaisiais akmenimis, emaliu, krištolu ir spalvotu stiklu. Gausesni relikvijų rinkiniai būdavo įmontuojami į specialias įstiklintas nišas koplyčių sienose ir altorių retabuluose.

Parodos kuratorės: dr. Sigita Maslauskaitė ir Rita Pauliukevičiūtė.