Restauruoti Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios paveikslai

2017 12 28

Vilniaus senosios regulos karmelitų vienuolyno statinių ansambliui priklausanti Šv. Jurgio bažnyčia – vienas įspūdingiausių vėlyvojo baroko architektūros pavyzdžių visoje Lietuvoje. 1750–1755 m. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva perstatytos bažnyčios interjere piliorių ir skliauto su liunetėmis struktūra buvo papildyta ornamentiniu dekoru, skulptūromis, skliautą puošiančiomis freskomis, puošnia rokoko stiliaus sakykla, kuri susieta su klausykla. Į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įtraukti ne tik ansambliui priklausantys statiniai ir jų dekoro elementai, bet ir unikalios kilnojamosios kultūros vertybės.

Šv. Jurgio bažnyčios erdvę puošė itin vertingi altoriniai paveikslai, reti profesionaliosios sakralinės tapybos pavyzdžiai. Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje buvo įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla. Šis sprendimas leido išsaugoti nesunaikintą bažnyčios interjerą. Deja, nebuvo sudarytos sąlygos jį tinkamai prižiūrėti, todėl bažnyčios altoriniai paveikslai nubluko, buvo padengti suodžiais, dulkėmis ir kitais buitiniais nešvarumais, tapybos sluoksnis apibraižytas ir aptrupėjęs, sunyko ir kūrinius laikantys rėmai. Prieš keletą metų restauruoti du paveikslai: titulinio globėjo Šv. Jurgio ir Nekaltojo prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos atvaizdai. Likusių penkių altorinių paveikslų būklė buvo prasta. 2016 m. Šv. Jurgio bažnyčią grąžinus Vilniaus arkivyskupijai ir pradėjus mąstyti apie sakralių erdvių pritaikymą visuomeninėms reikmėms, pirmiausia susitelkta į meno vertybių restauravimą ir konservavimą.

2017 m. įgyvendinto projekto metu buvo numatyta ištirti, restauruoti ir pristatyti visuomenei penkis Šv. Jurgio bažnyčios altorinius paveikslus, šiuo metu saugomus Bažnytinio paveldo muziejuje. Visi šie kūriniai įtraukti į nacionalinį kultūros vertybių registrą. Paveikslų tyrimus ir restauravimo darbus atliko UAB „Restauracijos ir statybos trestas“ molbertinės tapybos restauratoriai. Šiuo metu paveikslai eksponuojami buvusio Šv. Mykolo vienuolyno patalpose. Atsiradus galimybei planuojama juos grąžinti į tinkamai sutvarkytą Šv. Jurgio bažnyčios interjerą.

2017 m. restauruoti paveikslai:

1. „Nukryžiuotasis“
Rudolf Frische, Miunchenas, 1909 m., 263x138 cm, Nr. 8309 Kultūros vertybių registre
Paveikslas nutapytas žinomo vokiečių dailininko Rudolf Frische (1859–1923). Prieš restauracija drobė buvo atsipalaidavusi, deformuota, paviršius užtapytas nelygiu dažų sluoksniu, suskilinėjęs, sutrauktas. Lako sluoksnis pageltęs, vietomis pabalęs, praradęs skaidrumą, prisigėręs suodžių. Ypač prastos būklės buvo puošnus secesinio stiliaus paveikslo rėmas, restauruotas Vilniaus arkivyskupijos lėšomis.

2. „Kristus, nešantis kryžių“
Než. autorius, XIX a. pr., 286x114 cm, Nr. 8307 Kultūros vertybių registre
Prieš restauraciją paveikslo drobė buvo deformuota, vietomis pažeista ir pradurta, tapybos sluoksnis aptrupėjęs, suskeldėjęs, dalinai užtapytas. Lako sluoksnis buvo nelygus, pažeistas valant, padengtas storu suodžių, dulkių ir kitų buitinių nešvarumų sluoksniu.

3. „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“
Než. autorius, XVIII a. II p., 122x92 cm, Nr. 7458 Kultūros vertybių registre
Paveikslas sukurtas profesionalaus vėlyvojo baroko dailininko. Prieš restauraciją porėmio mediena buvo sunykusi, drobė deformuota. Buvo prarastas 132 cm2 ploto dažų sluoksnis, paviršiuje susiformavęs krakeliūrų tinklas, lako sluoksnis plonas, nelygus, patamsėjęs. Paveikslas buvo padengtas suodžių, dulkių ir paviršiaus nešvarumų sluoksniu.

4. „Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo sužadėtuvės“
Než. autorius, XVIII a. II p., 122x92 cm, Nr. 8304 Kultūros vertybių registre
Paveikslas sukurtas profesionalaus vėlyvojo baroko dailininko. Prieš restauraciją porėmio mediena buvo sunykusi, drobė deformuota, keliose vietose pradurta ir suplėšyta. Paviršiuje buvo susiformavęs krakeliūrų tinklas, lako sluoksnis plonas, labai nelygus, patamsėjęs, prisigėręs suodžių ir dulkių.

5. „Šv. Kazimieras“
Než. autorius, XVIII a. pab. – XIX a. pr., 259x109 cm, Nr. 8306 Kultūros vertybių registre
Prieš restauraciją drobė buvo suplėšyta paveikslo kraštuose ir pažeista viršutinėje dalyje, byrėjo grunto ir tapybos sluoksnis, visas paviršiaus plotas buvo suskeldėjęs, matyti vėlesni uždažymai. Lako sluoksnis buvo nelygus, pažeistas valant ir naudojant neaiškias plovimo medžiagas, padengtas storu suodžių, dulkių, pelėsių ir kitų nešvarumų sluoksniu.

Kartu restauruoti paveikslų rėmai