Būsimos parodos

Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai 2019 07 09

Fribūro universitete ir Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje surengta paroda skirta pirmą kartą išsamiai pristatyti XIX a. pab. – XX a. I p. katalikiškame Fribūro universitete studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų indėlį kuriantis moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant čia veikusią studentų draugiją „Rūta-Lituania“ (1899–1934) ir su ja sietinus artefaktus.

Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, kuriuo vis dar bandyta atkurti Abiejų Tautų Respubliką, tapo aišku, kad buvusios Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės išgelbėti nepavyks. Siekis išsivaduoti iš Rusijos imperijos galėjo kilti tik iš visiškai naujos, iki tol nesireiškusios tautinės jėgos. Vilniaus universitetas liko uždarytas iki pat 1919 m., todėl negalėjo tapti naujos rezistencijos židiniu. Lietuvos jaunimas – jau ne tik aristokratų, bajorų, bet ir miestiečių bei valstiečių vaikai – išsilavinimą stengėsi įgyti Sankt Peterburgo ir Maskvos, o nuo XIX a. pabaigos – ir Vakarų Europos universitetuose. Taip lietuvių tautinėje savišvietoje tapo svarbus ir Fribūro universitetas.

Šio universiteto svarba Lietuvos valstybingumo formavimuisi neabejotina. Tai buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame būrėsi lietuviai intelektualai katalikai, kunigai ir pasauliečiai. Dauguma jų studijas Fribūre baigė apgindami daktaro disertacijas, neretai pirmąsias savo srityje Lietuvoje: teologas, būsimas Vilniaus vyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis, filosofas ir būsimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Stasys Šalkauskis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, istorikas Jonas Totoraitis, istorikė ir pedagogė Marija Andziulytė-Ruginienė ir daugelis kitų. Kaip atskirą atvejį reikia paminėti Lietuvos pilietybę tarpukariu gavusį bei aktyviai Lietuvos labui veikusį šveicarą Juozą Eretą, su lietuviais susipažinusį per studijas Fribūre.

Nors daugelis šių vardų yra žinomi, dažnai pamirštama, kad jų katalikiškai ir tautinei pasaulėžiūrai didelę įtaką darė būtent studijos Fribūro universitete, o aktyvia veikla kuriant modernią Lietuvos valstybę taip pat užsiimta Šveicarijoje. Čia jie formavosi kaip intelektualai ir ėmė kristalizuoti savo idėjas, megzti tarptautinius ryšius. Nors lietuviškoje istoriografijoje minimas faktas, jog šiame Fribūro universitete nuo pat įkūrimo XIX a. pabaigoje studijavo nemažai studentų iš Lietuvos, nėra studijų, kuriose būtų pateikiamas išsamesnis vaizdas, kodėl ir kokie lietuviai rinkosi čia mokytis, kokia veikla užsiėmė.

Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje ir Fribūro universitete surengta paroda ir jos katalogas „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“ skirti pirmą kartą išsamiai pristatyti katalikiškame Fribūro universitete XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų reikšmę besikuriančiai moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant studentų draugiją „Rūta– Lituania“ ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus ir kitus leidinius. Lietuvių studentų draugijos „Rūta–Lituania“ vėliava – išskirtinės kultūrinės reikšmės objektas – yra ne tik pirmą kartą eksponuojamas Lietuvoje, bet ir perduodama nuolatiniam saugojimui Bažnytinio paveldo muziejui.

Parodos kuratoriai: Justinas Dementavičius, Claude Hauser, Kamilė Jagėlienė, Algimantas Katilius, Mantė Lenkaitytė Ostermann, Monika Šipelytė, Vykintas Vaitkevičius
Organizatorius: Bažnytinio paveldo muziejus
Partneriai: Fribūro universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Šveicarijos lietuvių bendruomenė
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Fribūro universiteto rektoratas, Fribūro universiteto Tarpfakultetinis Vidurio ir Rytų Europos institutas
Daugiau informacijos: tel. 8 620 87607, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt





Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai