Bažnytinio paveldo muziejus (Šv. Mykolo g. 9)
Švenčiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimimo jubiliejų, muziejuje buvo pristatyta Čiurlionių šeimos atminimo įamžinimui svarbi memorialinė vertybė – vargonuai iš Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad šis instrumentas kadaise buvo įrengtas senojoje Ratnyčios bažnyčioje, kurioje 1876–1877 m. vargonavo M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Unikalus artefaktas siejamas su garsaus menininko vaikyste, Ratnyčios ir Kabelių istorija.
Dabar Ratnyčia – Druskininkų rajonas. Jos pavadinimas kilo nuo Ratnyčėlės upelio, o istorija prasidėjo daug anksčiau nei Druskininkų: ji paminėta jau 1589 metais. LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega apie 1650 m. fundavo pirmąją Ratnyčios bažnyčią, o ją aptarnavo Merkinėje įsikūrę jėzuitai. Ratnyčioje įrengtos ir pirmosios mineralinio vandens gydyklos, vasarnamiai poilsiautojams (1838), deja, plėtrą sustabdė stichinė nelaimė – 1841-ųjų potvynis.
Dabartinė mūrinė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia – jau ketvirtoji katalikų šventovė Ratnyčioje. Ją 1905–1910 m. statė karštas lietuvių patriotas, Čiurlionių šeimos bičiulis kunigas Pranas Bernotas. Pradėjus statyti naują bažnyčią, aplinkinių kaimų tikintieji kreipėsi į bažnytinę vyresnybę Vilniuje, prašydami Ratnyčios parapijiečiams priklausiusią senąją bažnyčią perkelti į Kabelių kaimą. Leidimas gautas ir medinė bažnyčia su visu jos inventoriumi bei vargonais nugabenta į Kabelius, esančius už 20 km.
Liaudiškos architektūros medinė bažnyčia iki šiol stovi Kabeliuose. 2020 m. menotyrininkė Aušra Česnulevičienė Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios palėpėje atrado senųjų Ratnyčios vargonų dalis. 2023 m. jos perduotos saugoti Bažnytinio paveldo muziejui. Dėl istorinės ir meninės vertės 2024 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu vargonų fragmentai įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos audiovizualinė instaliacija „Sferų harmonija“ susieja lankytoją su M. K. Čiurlionio vaikystės aplinka, nutiesia menamą tiltą tarp praeities ir dabarties.
Kuratorė Livija Salickienė
Audiovizualinės instaliacijos autorius Gintaras Sodeika
Moksliniai konsultantai: Aušra Česnulevičienė, dr. Girėnas Povilionis
Architektas Povilas Vincentas Jankūnas
Dizainerė Vaiva S. Žukauskaitė
Parodos tekstai: Aušra Česnulevičienė, Livija Salickienė
Redaktorė Audra Kairienė
Vertėja Aušra Simanavičiūtė
Parodos informacijos sklaidos koordinatorės: Akvilė Melkūnaitė, Karolina Koroliova-Barkova
Skaitmeninius vaizdus suteikė: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Almos Matulevičienės šeimos archyvas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Ekspozicijos įrengimo darbus atliko Martynas Jakaitis ir ko.
Organizatorius Bažnytinio paveldo muziejus
Muziejaus veiklą finansuoja Vilniaus arkivyskupija ir Lietuvos kultūros taryba
Parodos partneriai: Vargonų paveldo centras, Nacionalinė vargonininkų asociacija
Informaciniai rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, žurnalai „Artuma“, „Magnificat“, „IQ“, „Kelionė“, knygynų tinklas „Vaga“, tinklaraštis Bernardinai.lt.
Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ ir ją lydinti programa yra įtraukti į Vyriausybės programą „Čiurlioniui 150“.
Daugiau informacijos: el. p. muziejus@bpmuziejus.lt, tel. +37052697800
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)