BPM_web-cover_8-e2edb04019904eaba1f8d632c0c0d0fe.png
2023 rugsėjo 01 d.–2024 kovo 31 d.
Paroda-žaidimas „Varpinė – Vilniaus laiko juosta“
Kaip vaikų amžius matuojamas darant įkartas durų staktoje, taip šiame bokšte galėtume įrėžti čia nutikusių įvykių skalę. Vilnius jau nebe vaikas, bet dar jaunas, 700 metų, miestas. Varpinę galėtume laikyti jo bendraamže, visa ko liudininke – tik ne statiška, o augusia, besikeitusia kartu su juo.
2023 birželio 07 d.
Dvylika. Iliustracijos ir komiksai
Parodoje pristatomi pirmieji Jėzaus Kristaus mokiniai, vadinami apaštalais (gr. apostolos – pasiuntinys). Naujajame Testamente skaitome, kad pirmiausia Jėzus pašaukė dvylika: Petrą, Jokūbą Vyresnįjį, Joną, Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Jokūbą Jaunesnįjį, Judą Tadą, Simoną ir Judą Iskarijotą. Tačiau apaštalų buvo daugiau: išdaviką Judą pakeitė išrinktas apaštalas Motiejus, o aistringas krikščionybės skleidėjas Paulius, nors tiesiogiai nebuvo susitikęs su Jėzumi, taip pat vadinamas apaštalu.
2023 kovo 15 d.–rugpjūčio 26 d.
THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai
Bažnytinio paveldo muziejaus paroda Theatrum biblicum (liet. k. Biblijos teatras) skirta scenografijos sričiai. Ji pristato unikalias, per pastarąjį dešimtmetį atrastas barokines Didžiosios savaitės dekoracijas ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslus iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, taip pat iš kitų Lietuvos šventovių bei muziejų rinkinių. Specifinės paskirties kūriniai parodo, kaip XVIII a. – XIX a. I p. per metaforas ir alegorijas būdavo įprasminama Didžiosios savaitės liturgija. Didžiąją savaitę dekoracijos pakeisdavo įprastą bažnyčios vaizdą, paversdavo interjerą įspūdinga, sukrečiančia erdve, pajungta pagrindinei idėjai.
2022 gruodžio 17 d.–2023 gegužės 31 d.
Barbora etc.
Vilniaus katedros varpinėje eksponuota paroda-žaidimas, skirta Barboros Radvilaitės 500 metų gimimo jubiliejui. Bene garsiausios Lietuvos istorijoje moters gyvenimą pristatė stilizuota komoda. Dvidešimt keturi stalčiai parodė perlus ir drabužių audinius, galėjusius puošti valdovę, leido pauostyti jai ruoštas vaistines, kvapiąsias medžiagas, patyrinėti, kaip jos epochos žmonės rūpinosi burnos higiena. Skaitydami laiškus, lankytojai galėjo pasvarstyti, koks galėjo būti karalienės būdas, kam ji atskleisdavo savo rūpesčius ir norus, kokį skanumyną ypač mėgo.
2022 lapkričio 23 d.–2023 vasario 15 d.
Corpisanti. Katakombų relikvijos-skulptūros Valkininkų ir Buivydžių bažnyčiose
Paroda pristatė Romos katakombų šventųjų relikvijas-skulptūras arba corpisanti (it. k. „šventieji kūnai“). XVIII a. vid. – XIX a. vid. jos tūkstančiais paplito daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. Parodos dėmesio centre – šv. Bonifaco ir šv. Florijono relikvijos-skulptūros, laikomos vieninteliais išlikusiais corpisanti pavyzdžiais Lietuvoje. Paroda supažindino su ritualiniu šių relikvijų perkėlimu (translatio) į Valkininkų ir Buivydžių bažnyčias, skulptūrų simboline-religine plotme, istorine aplinka ir meniniais bruožais. Eksponuoti rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai, šventųjų kankinių palaikų rentgeno tyrimai, pateikti ir kiti geografiškai artimi atvejai, bylojantys apie sunaikintas, dingusias arba už šalies ribų atsidūrusias šio tipo relikvijas, patvirtinančias mūsų kraštus pasiekusį fenomeną.
2022 rugsėjo 19 d.–gruodžio 01 d.
Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100
Lietuvos katalikų mokslo akademija, seniausia Lietuvoje akademinė institucija, mini šimtmečio jubiliejų. Bažnytinio paveldo muziejus su akademija ta proga parengė jos istoriją ir veiklą pristatančią kilnojamą parodą, eksponuotą Šiauliuose, Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
2022 birželio 17 d.–rugsėjo 30 d.
Perskaitęs duok kitam: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ – 50
Bažnytinio paveldo muziejus Vilniaus katedros varpinėje kvietė aplankyti instaliaciją, skirtą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ penkiasdešimtmečiui. Lankytojai galėjo interaktyviai patirti pavojingą „Kronikos“ platinimo darbą, simboliškai tapdami leidinio bendradarbiais ir drąsiai „į laisvę“ perkeldami sovietinės cenzūros „narve“ įstrigusias žinias. Instaliaciją varpinėje papildė garso įrašai iš „Amerikos balso“ archyvo bei informaciniai stendai katedros aikštėje, kvietę plačiau susipažinti su „Kronikos“ leidybos ir platinimo istorija.
2022 kovo 23 d.–spalio 08 d.
Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais
Šia paroda Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, saugantis didžiausią ir vertingiausią šalyje senosios tekstilės rinkinį, pristato unikalius Oriento kraštų audinius ir siuvinėtus dirbinius išlikusius Lietuvos liturginėje tekstilėje. Parodoje eksponuojami 32 Osmanų imperijoje, Safavidų Persijoje, Indijoje, Vidurinėje Azijoje sukurti audiniai ir siuviniai. Tai šalys, per kurias nuo II a. pr. K. – iki XV a. iš Kinijos driekėsi Šilko kelias, padėjęs pamatus gilioms šilkinių audinių gamybos tradicijoms. Atskirai pristatomi unikalūs bažnytiniai drabužiai pasiūti iš kiniškų audinių atskleidžia šios šalies tekstilės bruožus. Keli XVIII a. šinuazerijos stiliaus liturginiai rūbai praplečia pasakojimą apie Rytų poveikį Europos menui.
2021 lapkričio 27 d.–2022 sausio 29 d.
Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros
Bažnytinio paveldo muziejaus ir Freisingo Diecezinio muziejaus (Bavarija, Vokietija) parodoje eksponuojami 29 objektai, atkeliavę iš iš Vokietijos ir Lietuvos. Paroda pristato Jėzaus Gimimo scenos vaizdavimo tradicijas Alpių regione ir Lietuvoje. Seniausi XIV a. siekiantys meistrų dirbtuvėse kurti reljefai, paveikslai, prakartėlės ir skulptūros pasižymi simboliniais ikonografiniais akcentais, profesionalių menininkų ir šiuolaikiniai darbai atskleidžia temos interpretacijų įvairovę. Parodos ašis – įspūdingo dydžio, šimtus figūrėlių turinčios, dešimtmečiais pildytos ir plėstos bavariškos ir tirolietiškos prakartėlės.