Praktinė informacija

Vilniaus katedros požemiai. Vadovas

Vadovas išleistas lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Ekskursijos požemiuose

Ekskursijos lietuvių k.:
VI 12.00 ir 15.30 val.
Ekskursijos anglų k.:
II 16 val.
IV 16 val.
VI 16 val.
Ekskursijos rusų k.:
III 16 val.
V 16 val.
Ekskursijos lenkų k.:
I 16 val.
V 16 val.

Požemiai

Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.


Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (1460–1506), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) ir Barbora Radvilaitė (apie 1522/23–1551), valdovo Vladislovo IV Vazos (1595–1648) širdis. Jų atradimas 1931 m. tapo tikra sensacija. Požemių lankytojai apžiūri ir mažąją kriptą, kuri valdovų palaikams buvo laikina poilsio vieta daugiau kaip tris šimtmečius.


Katedros požemiuose išliko viena iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje, nutapyta XIV a. pab.–XV a. pr. Ji liudija apie Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijų susikirtimą ką tik krikštą priėmusioje valstybėje. Freskos viduryje matomas nukryžiuotas Kristus, po kryžiumi stovi jo motina Švč. Mergelė Marija ir mylimiausias mokinys šv. Jonas evangelistas. Pats piešinys ir graikiškos raidės Kristaus nimbe atspindi bizantiškosios dailės įtaką, tačiau Jėzus prikaltas trimis vinimis, kaip įprasta katalikų tradicijoje. 


Kapitulos kripta – didžiausia ir vaizdingiausia požeminė patalpa, įrengta po bažnyčios presbiterija. Čia saugomas žymiausio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo (apie 1350–1430) palaikams skirtas sarkofagas. Vytautas – pirmasis Vilniaus katedroje palaidotas Lietuvos valdovas, padėjęs naujai perstatyti ir išpuošti bažnyčią. 1930 m. minint 500 metų nuo Vytauto mirties tikėtasi rasti kunigaikščio palaikus ir perkelti juos į naujai pagamintą sarkofagą. Deja, palaikų tebeieškoma iki šiol.


Kapitulos kriptoje galima apžiūrėti radinius, pasakojančius apie katedros perstatymus ir puošybą. Vienas seniausių radinių – nedidelis sidabrinis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu. Manoma, kad XV a. pab. sluoksnyje rasta angelo figūrėlė buvo neišlikusio puošnaus relikvijoriaus kojelė. Trimatė holograma padeda įsivaizduoti, kaip šis relikvijorius galėjo atrodyti.




  





Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai