BPM_web-cover_8-e2edb04019904eaba1f8d632c0c0d0fe.png
2017 spalio 05 d.–spalio 27 d.
Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje
Paroda „Tekstilės puota“ – mišri Bažnytinio paveldo muziejaus ir Martos Vosyliūtės artefaktų ekspozicija, kur kelių šimtmečių senumo religiniai drabužiai ir šeimos relikvijos diskutuoja su autoriniais piešiniais dengtais naujais kostiumais. Parodoje pristatoma ne tik menininkės Martos Vosyliūtės tapyba, bet ir nauji videofilmai apie dėvėtos tekstilės perdirbimą, analizuojantys namudinio kapitalizmo, kultūrinių klišių gyvavimą. Kartu eksponuojami šeši liturginiai drabužiai, kurių sukūrimo istorija ir ikonografija atitinka „tekstilės puotos“ vaizdinį: vienuose akivaizdus naudotų audinių persiuvimas, naujos formos ir kokybės suteikimas, kiti arnotai – „piligrimai“, jiems pasiūti naudoti egzotiški, iš Tolimųjų Rytų atkeliavę audiniai.
2017 rugsėjo 19 d.–spalio 19 d.
Armėnijos viduramžių bažnyčios ir vienuolynai
Armėnijos viduramžių bažnyčių šiuolaikinėje Armėnijoje ir istorinėje armėnų tautos tėvynėje fotografijų paroda leidžia trumpai pažvelgti į paslaptingą armėnų dvasingumo pasaulį. Laiko paženklinti apgriuvę pastatai, samanomis apaugę akmeniniai kryžiai plynaukštėse, o kartais – spalvingi stilingai apsirengusių jaunų žmonių būreliai priešais senovinį vienuolyną. Šiuos vaizdus galima laikyti beveik apčiuopiamu praeities ir dabarties simboliu, iliustruojančiu turtingą Armėnijos, pirmos krikščioniškos valstybės pasaulyje, istorinį ir dvasinį paveldą.
2017 birželio 15 d.–rugsėjo 16 d.
Per kryžių į žvaigždes! Arkivyskupas Teofilius Matulionis
Arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962) – tik antrasis lietuvių kilmės palaimintasis, tampantis Katalikų bažnyčios pripažintu pavyzdžiu viso pasaulio krikščionims. Paroda „Per kryžių į žvaigždes!“ kuriama kontrasto principu: palaimintojo arkivyskupo kankinystė ir ganytojo orumas atsiskleidžia lyg veidrodyje per vienas prieš kitą atsispindinčius daiktus, lydėjusius arkivyskupą skirtingais gyvenimo laikotarpiais.
2017 birželio 15 d.–lapkričio 22 d.
Užtarėjai ir globėjai. Restauruoti paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių
Paroda supažindina su retais, menine verte pasižyminčiais, nuo sunykimo išgelbėtais meno kūriniais, jų istorija ir ikonografija. Ekspozicijoje pristatomi 27 paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių su aprašais, pasakojantys lankytojams apie Rytų Lietuvos miestų ir kaimų aplinkoje praeityje populiarius šventuosius, būdingus ir retus jų vaizdavimo ir gerbimo būdus.
2017 birželio 07 d.–gruodžio 30 d.
Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus
„Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus“ – tai retrospektyvinė pasaulinio garso menininko Aleksandro Šepkaus juvelyrikos paroda. Joje eksponuojami 45 papuošalai: apyrankės, žiedai, kryželiai, pakabučiai, auskarai, taip pat ir naujausi kūriniai. Paroda suteikia retą progą greta pamatyti skirtingais žymiausio Lietuvos juvelyro kūrybos etapais sukurtus auksakalystės dirbinius, atsekti konkrečiam laikui būdingus bruožus, įsitikinti Aleksandro Šepkaus kūrybos savitumu.
2017 gegužės 23 d.–rugsėjo 16 d.
Ko liepsna nesunaikino
2016 m. balandžio 5 d. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, puikiai atspindėjusi XVIII a. medinės sakralinės architektūros tendencijas. Kartu su vertybėmis, išlikusiomis po Ceikinių bažnyčios gaisro, parodoje eksponuojami žymios Lietuvos tekstilininkės Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai. Žakardo technika išausti darbai šiuolaikine meno kalba byloja apie tai, kad naikinančios liepsnos perkeistas paveldas gali sukelti stiprias emocijas, nurodyti gyvą ryšį su praeitimi.
2017 gegužės 05 d.–rugsėjo 12 d.
„Sveika, Mergele!“ Restauruoti marijinės ikonografijos paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių
Vilniaus arkivyskupija vykdo arkivyskupijos bažnyčioms priklausančių paveikslų restauravimo darbus. Per 15 metų buvo restauruota, konservuota, o kartais tiesiog išgelbėta nuo sunykimo daugybė meno vertybių. 2014 m. pradėti restauruoti marijinės ikonografijos kūriniai. Nuvalius apnašas ir XX a. užtapymus, išryškėjo mažai žinomi, tačiau įspūdingi ir itin meniški kūriniai.
2017 kovo 23 d.–gegužės 06 d.
Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) piešinių paroda
Viena žymiausių Lietuvos menininkių kūrė estampus, lino raižinius ir didžiulio formato piešinius. Gyvenime ir kūryboje ji buvo ekspresyvi, išsiskyrė savita technika, originaliomis kompozicijomis, prisodrintomis turinio, metaforų ir asmeninių istorijų. Menininkė ryškiai sužibėjo XX a. pabaigoje (8–9 deš.), vėliau viešai meniniame gyvenime nesireiškė, tačiau slapta intensyviai kūrė, daugiausia didelio formato piešinius. Parodoje pirmą kartą eksponuojami 27 piešiniai, geriausiai atskleidžiantys menininkės gvildentus dvasinius ieškojimus ir parodantys, kad religinė dailė gali būti nesustabarėjusi, kalbanti apie egzistencinius žmogaus gyvenimo pasirinkimus, kad ji gali būti moderni, sukrečianti, gebanti „užkabinti“ tamsiąją dievoieškos kelio pusę.
2017 sausio 24 d.–kovo 18 d.
Dievo bitė. Gintauto Vyšniausko (1958–2016) piešinių paroda
Architekto Gintauto Vyšniausko (1958–2016) žmona Edita Mildažytė ir menotyrininkė Kristina Stančienė iš daugiau nei šimto piešinių atrinko penkiasdešimt, kuriuos bus galima išvysti parodoje. Paskutiniais gyvenimo metais Gintautas Vyšniauskas intensyviai piešė Lietuvos bažnyčias, architektūrą, peizažus. 2014–2015 m. sukurti Lietuvos miestelių ir kaimų bažnyčių piešiniai yra profesionalūs, ekspresyvūs, kerintys savo emocionalumu.